- pakarpos
- pãkarpos sf. pl. (3b) pakirpti plaukai: Pagonai nešiodavo pakarpas ant garbės balvonams BaJer9,26.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pakarpos
Look at other dictionaries:
pakarpa — pakarpà sf. (3b) 1. sprandas (tik junginyje su prielinksniu už): Vyrai, imkit jį už pakarpõs ir meskit lauk! Gs. Paėmė už pakarpõs ir įtempė į trobą Kair. Aš paėmiau jį už pakarpos ir tol daviau, kol pasakė J.Balč. Paims až pakarpõs ir išmes… … Dictionary of the Lithuanian Language
nučiupti — nučiùpti vksm. Nučiùpti ką nórs už pakarpõs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakarpa — pakarpà dkt. Jį̃ pàėmė už pakarpõs ir i̇̀šmetė laũk … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pačiupti — pačiùpti vksm. Vãgį pačiùpo už pakarpõs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
burdinkst — burdìnkst interj. Gs žr. burdinkšt: Nutvėriau už pakarpos ir burdìnkst ant žemės Skr. Tik burdìnkst, ir nusirito žemėn mergaitė nuo suolo Vv … Dictionary of the Lithuanian Language
capai — interj. čiupai, capt: Capai už pakarpos ir išmetė per duris Rdm. Tik capai pelę [katė] – ir turi Rdm … Dictionary of the Lithuanian Language
dėti — dėti, dẽda (dẽsti, dẽma, dėma, dėsti Zt), dėjo 1. tr. guldyti, statyti: Kam dedì puodą prie krašto, nuvirs Pn. Jau dẽda šaukštus ant stalo, tuoj pietūs Jnšk. Dėk kartį, vežimą veršim Ėr. Dėk į skrynią tą skepetaitę Gs. Ką tu dėsi po šonelių … Dictionary of the Lithuanian Language
išmurkdyti — išmùrkdyti žr. išmurdyti 1: Vyrai ežere vienas kitą išmùrkdė Ldk. ^ Išmurkdė kap velnią kopūstuose Nmn. Kad išmùrkdžiau kaip šunį, už pakarpos paėmęs An. | refl.: Teko išsimurkdyti pelkėje rš. murkdyti; įmurkdyti; išmurkdyti; numurkdyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsprūsti — intr. 1. SD419, Sut, N staiga išslysti, išsmukti, iškristi (laikomam): Ūmai kiaušinis išsprūsta iš rankų, krinta ir sudūžta A.Gric. Nesitikėtai išsprūdo iš jo rankų mentė M.Valanč. Tempė jis skūrą, tempė, o skūra išsprūdo iš dantų LTR(Dkk). Jam… … Dictionary of the Lithuanian Language
kapanotis — kãpanotis, ojasi, ojosi, kàpanotis, kapanotis, ojasi, ojosi 1. K, BŽ14, Kv gulint rankas ir kojas judinti, norint išsilaisvinti, išsigelbėti; spurdėti: Vabalas užvirtęs kãpanojas, t. y. noria ant kojų atsistoti J. Matė, kad jis (skęstantysis)… … Dictionary of the Lithuanian Language
